Santrauka. Melatoninas gali padėti daliai vyresnio amžiaus žmonių greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę, ypač jei nemiga susijusi su pakitusiu parosiniu ritmu arba su amžiumi susijusiu melatonino kiekio sumažėjimu. Tačiau jo poveikis paprastai yra vidutinio stiprumo. Melatoninas nėra stiprus miego vaistas ir neišspręs miego problemų, kurias sukelia skausmas, miego apnėja, dažnas šlapinimasis, depresija, neramių kojų sindromas ar netinkamai vartojami vaistai.
Europos Sąjungoje 2 mg ilgalaikio veikimo melatoninas yra patvirtintas trumpalaikiam pirminio nemigos gydymui žmonėms nuo 55 metų. Tyrimuose po trijų savaičių klinikinę reikšmę turintis miego kokybės ir savijautos kitą dieną pagerėjimas buvo pastebėtas 32 % melatoniną vartojusių žmonių, palyginti su 19 % placebą vartojusių žmonių. Tai rodo, kad melatoninas gali padėti, tačiau jo poveikis nėra vienodas visiems.
Pagyvenę žmonėsturėtų vartoti melatoniną ypač atsargiai, nes jis gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą ir sulėtinti reakciją kitą dieną, taip padidindamas kritimo riziką. Jis taip pat gali sąveikauti su kraujospūdžio vaistais, antidepresantais, miego vaistais, skausmą malšinančiais vaistais ir varfarinu. Todėl prieš vartojant patartina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei pagyvenęs žmogus kasdien vartoja kelis vaistus.
Kas yra melatoninas?
Melatoninas yra hormonas, kurį natūraliai gamina smegenyse esanti epifizė. Jo kiekis pradeda didėti vakare, kai aplink tampa tamsu, o nakties antroje pusėje palaipsniui mažėja. Taigi melatoninas padeda organizmui suprasti, kada atėjo laikas miegoti ir kada vėl reikia pabusti.
Melatoninas kartais vadinamas miego hormonu, tačiau jis neveikia lygiai taip pat kaip tradicinė miego tabletė. Jis ne tik paprasčiausiai„užmigdo“žmogų, bet visų pirma padeda reguliuoti organizmo vidinį laikrodį ir pasirengti miegui. Todėl melatonino vartojimo laikas gali būti toks pat svarbus kaip ir pasirinkta dozė.
Sintetiškai pagamintas melatoninas savo struktūra atitinka organizme esantį hormoną. Tačiau skirtingi preparatai gali veikti skirtingai. Įprasto veikimo melatoninas į organizmą patenka palyginti greitai, o ilgalaikio veikimo tabletės medžiagą išskiria palaipsniui per kelias valandas, labiau primindamos natūralų melatonino išsiskyrimą nakties metu.
Kodėl vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su miego sutrikimais?
Senstant keičiasi miego struktūra. Miegas paprastai tampa lengvesnis ir trumpesnis, žmogus dažniau prabunda naktį, anksčiau eina miegoti ir taip pat anksčiau atsibunda. Pagyvenusiems žmonėms taip pat dažniau pasitaiko ligų ir vaistų vartojimo atvejų, kurie gali trukdyti gerai išsimiegoti. Nemiga yra dažniausia miego problema žmonėms, vyresniems nei 60 metų.
Miegą gali pabloginti:
- sąnarių, nugaros ar neuropatiniai skausmai;
- poreikis naktį keletą kartų eiti į tualetą;
- kvėpavimo sutrikimai ir širdies ligos;
- nerimas, vienatvė ar depresija;
- miego apnėja ir garsus knarkimas;
- neramių kojų sindromas;
- pernelyg ilgos pietus;
- nepakankamas fizinis aktyvumas ir dienos šviesos trūkumas;
- kai kurių vaistų vartojimas.
Su amžiumi taip pat gali sumažėti natūralus melatonino gaminimas organizme. Tai viena iš priežasčių, kodėl ilgai veikiantis melatoninas tiriamas būtent 55 metų ir vyresnių žmonių atveju. Tačiau žemesnis melatonino lygis nėra vienintelė vyresnio amžiaus žmonių nemigos priežastis, todėl tabletė ne visada bus tinkamas sprendimas.
Ar melatoninas iš tiesų gerina vyresnio amžiaus žmonių miegą?
Atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“.Melatoninas gali padėti, tačiau vidutinė nauda paprastai nėra ypatinga.
Europos vaistų agentūros įvertintuose tyrimuose dalyvavo 681 vyresnis nei 55 metų asmuo, kenčiantis nuo pirminės nemigos. Po trijų gydymo savaičių 32 % melatonino vartotojų ir 19 % placebą gavusių asmenų nurodė pastebėję reikšmingą miego kokybės ir funkcionavimo kitą dieną pagerėjimą.
Kitoje klinikinėje studijoje ilgalaikio veikimo melatonino vartotojai pranešė, kad užmigimui reikalingas laikas sutrumpėjo 24,3 minutės, o placebą vartojusioje grupėje – 12,9 minutės. Taigi, palyginti su placebu, papildomas melatonino poveikis buvo maždaug 11 minučių. Tuo pačiu pagerėjo subjektyvi miego kokybė ir budrumas ryte.
Tokie rezultatai yra svarbūs žmogui, kuris kiekvieną vakarą ilgai negali užmigti, tačiau melatonino nereikėtų laikyti garantuotu sprendimu. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės pajus skirtumą, o kiti beveik nepastebės jokių pokyčių.
Kalbant apie bendrą nemigos gydymą, įrodymai nėra tokie įtikinami. Melatoninas gali šiek tiek sutrumpinti užmigimo laiką, tačiau ne visada žymiai pailgina bendrą miego trukmę ar padeda išvengti pakartotinio prabudimo naktį. Esant lėtiniam nemigui, labiausiai pagrįstu gydymo metodu laikoma kognityvinė elgesio terapija nemigai, dar vadinama CBT-I.
Kada melatoninas gali būti naudingiausias?
Melatoninas gali būti tinkamasvyresnio amžiaus žmonėms, kuriems vakare ilgai nepavyksta užmigti, kurių miego ir budrumo režimas yra sutrikęs arba kurių miegas pablogėjo po esminių dienos ritmo pokyčių. Jis taip pat gali būti naudingas tais atvejais, kai žmogus vakare nesijaučia mieguistas, bet ryte negali pabusti numatytu laiku.
Paprastai geresnių rezultatų galima tikėtis, jei melatonino vartojimas derinamas su pastoviu režimu: kasdien kėlimasis maždaug tuo pačiu laiku, pakankamas dienos šviesos kiekis ryte ir ramesnė, tamsesnė aplinka vakare.
Mažesnė tikimybė, kad melatoninas išspręs problemą, yra tuomet, kai pagyvenęs žmogus prabunda dėl skausmo, kosulio, dusulio, poreikio šlapintis ar neramių kojų. Tokiu atveju pirmiausia reikia gydyti konkrečią miego sutrikimo priežastį.
Taip pat triukšmingo knarkimą, kvėpavimo sustojimo epizodus ir ryškų mieguistumą dienos metu nereikėtų bandyti slopinti vien tik melatoninu. Tokie simptomai gali rodyti miego apnėją, kuriai reikalinga atskira diagnostika ir gydymas. Negydoma miego apnėja gali padidinti rimtų sveikatos komplikacijų riziką.
Kokią melatonino dozę vartoti?
Pagyvenusieji neturėtų rinktis vaisto dozę vadovaudamiesi principu„kuo daugiau, tuo geriau“. Didesnė dozė negarantuoja geresnio miego, tačiau gali sustiprinti mieguistumą, galvos svaigimą ir sunkumo jausmą ryte.
Europos Sąjungoje patvirtinto ilgalaikio veikimo melatonino vaisto, skirto pirminio nemigos gydymui žmonėms nuo 55 metų amžiaus, rekomenduojama dozė yra 2 mg vieną kartą per parą. Jį reikia vartoti vieną–dvi valandas prieš miegą ir po valgio, o gydymą galima tęsti iki 13 savaičių. Ši dozė taikoma konkrečiam ilgalaikio veikimo vaistui, o ne automatiškai visiems melatoniną turintiems produktams.
Skirtingi preparatai gali skirtis doze, išsiskyrimo greičiu ir vartojimo instrukcijomis. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms nereikėtų savarankiškai smulkinti ilgai veikiančių tablečių, keisti vartojimo laiką ar vienu metu vartoti kelis preparatus, kurių sudėtyje yra melatonino.
Kokie galimi šalutiniai poveikiai?
Trumpalaikio melatonino vartojimo metu dažniausiai aprašomi palyginti lengvi šalutiniai reiškiniai: mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas ir pykinimas. Taip pat gali pasireikšti neįprasti sapnai, dirglumas, nerimas ir nuovargis kitą dieną. Informacijos apie ilgalaikio vartojimo saugumą yra mažiau.
Pagyvenusiems žmonėms ypač svarbūs mieguistumas ir galvos svaigimas. Jei žmogus naktį atsikelia eiti į tualetą, sulėtėjusi reakcija ir nestabilumas gali padidinti kritimo tikimybę. Todėl miegamajame ir kelyje į vonios kambarį patartina įrengti lengvai įjungiamą apšvietimą, pašalinti slidžius kilimus ir nepalikti ant grindų laidų ar kitų kliūčių. Pagyvenusių žmonių miego sutrikimai ir mieguistumas apskritai yra susiję su padidėjusia kritimo ir nelaimingų atsitikimų rizika.
Jei pradėjus vartoti melatoniną žmogus ryte jaučiasi labai apsvaigęs, jį sunku pažadinti, jis vaikšto nestabiliai arba patiria kritimą, dėl tolesnio vartojimo reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Su kokiais vaistais melatoninas gali sąveikauti?
Pagyvenę žmonės dažnai kasdien vartoja kelis vaistus, todėl melatonino sąveika yra vienas iš svarbiausių saugumo klausimų. Gydytojas ar vaistininkas turi žinoti apie visus vartojamus receptinius vaistus, nereceptinius preparatus ir maisto papildus.
Reikia laikytis atsargumo, jei žmogus vartoja:
- varfariną ar kitus vaistus, veikiančius kraujo krešėjimą;
- kraujospūdį mažinantys vaistai;
- antidepresantus;
- benzodiazepinus ar kitus miego vaistus;
- opioidus skausmui malšinti;
- tam tikri antibiotikai ir vaistai nuo epilepsijos;
- raminančius vaistinius augalus ar kitus miegą sukeliančius preparatus.
Melatoninas gali sustiprinti kitų raminamųjų vaistų poveikį. Vartojant jį kartu su zolpidemu, pastebėtas ryškesnis dėmesio, atminties ir koordinacijos pablogėjimas nei vartojant vien tik zolpidemą. Tuo tarpu alkoholis gali sumažinti melatonino teigiamą poveikį miegui.
Ką verta išbandyti prieš pradedant vartoti melatoniną?
Kartais miegą galima žymiai pagerinti nekeičiant vaistų. Pagyvenusiems žmonėms padeda reguliari dienos rutina, dienos šviesa ir fizinis aktyvumas pirmoje dienos pusėje. Vakare patartina sumažinti ryškų apšvietimą, nevartoti kofeino, vengti alkoholio ir nevalgyti gausaus maisto prieš pat miegą.
Taip pat svarbu riboti ilgus dienos miegus. Trumpas poilsis dienos viduryje kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms netrukdo, tačiau kelių valandų miegas popietę gali sumažinti mieguistumą vakare.
Naudinga bent vieną ar dvi savaites pildyti miego dienoraštį. Jame užrašomi užmiegimo ir pabudimo laikai, prabudimų skaičius, popietinės pertraukos, kofeino vartojimas, fizinis aktyvumas ir vakare vartojami vaistai. Jei pagyvenęs žmogus pats to padaryti negali, stebėjimus gali užrašyti artimasis ar slaugytojas. Tokia informacija gydytojui padeda daug tiksliau suprasti problemos pobūdį.
Kada dėl miego sutrikimų reikėtų kreiptis į gydytoją?
Reikia kreiptis į gydytoją, jei miego sutrikimai tęsiasi keletą savaičių, reguliariai trukdo kasdieninei veiklai arba sukelia ryškų mieguistumą dienos metu. Taip pat nereikėtų atidėlioti tyrimo, jei pagyvenęs žmogus garsiai knarkia, miego metu nustoja kvėpuoti, naktimis patiria sumaištį, dažnai krenta arba staiga pradėjo elgtis kitaip.
Miego sutrikimai kartais yra pirmasis signalas, rodantis skausmą, depresiją, širdies ar plaučių ligas, skydliaukės veiklos sutrikimus, miego apnėją ar vaistų šalutinį poveikį. Nustatę priežastį, galima pasirinkti daug tikslesnį gydymą, o ne tiesiog pridėti dar vieną vaistą prie vakarinių vaistų sąrašo.
