Santrauka. Demencijanėra viena konkreti liga, o simptomų visuma, kuri atsiranda, kai dėl įvairių ligų ar smegenų pažeidimų pablogėja atmintis, mąstymas, orientacija, kalba ir gebėjimas atlikti kasdienes veiklas. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzhaimerio liga, tačiau svarbi yra ir vaskulinė demencija, susijusi su sutrikusia kraujotaka smegenyse. Demencija dažniau pasitaiko po 65 metų, tačiau ji nėra normali ar neišvengiama senėjimo dalis. Ankstyva konsultacija su gydytoju padeda nustatyti simptomų priežastį, atmesti kitus sveikatos sutrikimus ir laiku suplanuoti gydymą, saugumą bei tolesnę priežiūrą.
Kas yra demencija?
Kasdieniame gyvenime apie demenciją dažnai kalbama kaip apie vieną ligą, tačiau mediciniškai tiksliau ją apibūdinti kaip sindromą, t. y. tarpusavyje susijusių simptomų visumą. Ji atsiranda, kai pažeidžiamos smegenų ląstelės ir sutrinka įvairių smegenų dalių veikla. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, žmogui gali pablogėti atmintis, sprendimų priėmimo gebėjimai, kalba, dėmesio sutelkimas, orientacijos gebėjimai, gebėjimas planuoti veiksmus ar kontroliuoti emocijas.
Svarbiausia riba – žmogaus kasdienis savarankiškumas. Kiekvienas kartais gali pamiršti kokį nors žodį, susitikimą ar vietą, kur padėjo raktus, ir tai dar nereiškia demencijos.Apie rimtą problemą reikia pagalvoti tada, kai kognityvinių gebėjimų pablogėjimas pradeda reguliariai trukdyti įprastam gyvenimui. Žmogus gali nebegalėti saugiai naudotis buitine technika, tvarkyti pinigus, laikytis vaistų vartojimo režimo, suprasti sudėtingesnius pokalbius ar rasti kelią pažįstamoje aplinkoje.
Pasaulyje demencija serga maždaug 57 milijonai žmonių, o kasmet nustatoma beveik 10 milijonų naujų atvejų.Alzheimero liga yra dažniausia demencijos priežastisir gali sudaryti 60–70 % visų atvejų. Nors rizika didėja su amžiumi, demencija nėra natūralus senėjimo etapas.
Demencija ir Alzhaimerio liga nėra tas pats
Šios sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau jos reiškia skirtingus dalykus. Demencija yra bendras pavadinimas tam tikram simptomų rinkiniui, o Alzhaimerio liga yra viena iš ligų, galinčių sukelti šiuos simptomus.
Tai galima palyginti su karščiavimu ir infekcija: karščiavimas yra simptomas, o infekcija gali būti jo priežastis. Taip pat ir ir demencijos atveju – gydytojas turi išsiaiškinti, koks procesas sukėlė smegenų veiklos sutrikimus, nes skirtingų demencijos rūšių pradžia, eigos eiga, gydymas ir reikalinga priežiūra gali skirtis.
Dažniausios demencijos rūšys
Dažniausiai pasitaikoAlcheimero liga sukelta demencija. Ji paprastai vystosi palaipsniui, o pradžioje ypač pastebimi gali būti sunkumai prisiminti nesenus įvykius ir įsisavinti naują informaciją.
Vaskulinė demencijaatsiranda dėl kraujagyslių pažeidimų ir nepakankamo kraujo tiekimo į smegenis. Demencija su Levy kūneliais gali pasireikšti ryškiais dėmesio svyravimais, judėjimo sutrikimais ir regėjimo haliucinacijomis. Tuo tarpufrontotemporalinės demencijos atvejuanksti gali pasireikšti elgesio, asmenybės ar kalbos pokyčiai, o atminties sutrikimai iš pradžių nėra tokie ryškūs.
Vienam žmogui gali pasireikšti ir mišri demencija, pavyzdžiui, kartu pasireiškianti Alzhaimerio liga ir kraujagyslių sukeltos smegenų pažeidimai. Įvairių demencijos rūšių ribos ne visada yra aiškiai atskiriamos, todėl simptomai ir ligos eiga kiekvienam žmogui gali skirtis.
Kas yra kraujagyslių demencija?
Vaskulinė demencija – tai kognityvinių gebėjimų pablogėjimas, kurį sukelia smegenų kraujagyslių pažeidimai ir sutrikęs kraujo ar deguonies tiekimas į smegenų audinius. Ji gali išsivystyti po vieno didelio insulto, kelių nedidelių insultų arba ilgalaikių smegenų smulkiųjų kraujagyslių pokyčių.
Skirtingai nuo Alzhaimerio ligos, kurios pradžioje dažnai į pirmą planą iškyla atminties pablogėjimas, kraujagyslinės demencijos atveju pirmiausia gali tapti pastebimas sulėtėjęs mąstymas, sunkumai susikaupti, planuoti veiksmus, priimti sprendimus ar pereiti nuo vienos užduoties prie kitos. Taip pat gali pasikeisti žmogaus eisena ir pusiausvyra, atsirasti apatija, emocinis nestabilumas ar sumišimas.
Simptomai kartais prasideda staiga po insulto, tačiau kitais atvejais jie progresuoja lėtai. Vaskulinei demencijai gali būti būdingas pakopinis pablogėjimas: po palyginti stabilaus laikotarpio seka staigesnis gebėjimų nuosmukis. Tačiau kiekvieno žmogaus ligos eiga yra skirtinga, o vaskulinė demencija gali pasireikšti kartu su Alzhaimerio liga.
Vaskulinės demencijos rizika susijusi su tais pačiais veiksniais, kurie kelia grėsmę širdies ir kraujagyslių sveikatai: padidėjusiu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, rūkymu, antsvoriu, širdies ritmo sutrikimais ir anksčiau patirtu insultu. Ne kiekvienam žmogui po insulto išsivysto demencija, nes svarbus yra pažeidimo dydis, vieta ir pakartotinių kraujagyslių sutrikimų skaičius.
Kokie yra pirmieji demencijos požymiai?
Demencija ne visada prasideda akivaizdžiu atminties praradimu. Pirmieji pokyčiai gali būti labai laipsniški, todėl artimieji iš pradžių juos aiškina senatve, nuovargiu, stresu ar žmogaus charakterio ypatumais.
Reikėtų atkreipti dėmesį į situacijas, kai žmogus nuolat neprisimena neseniai įvykusių įvykių, kartojasi tuos pačius klausimus, pasimeta pažįstamose vietose, praranda laiko pojūtį arba nesugeba suplanuoti anksčiau paprastų užduočių. Taip pat gali kilti sunkumų rasti žodžius, sekti pokalbį, įvertinti atstumą, tvarkyti pinigus ar priimti pagrįstus sprendimus.
Kai kuriems žmonėms dar prieš atsirandant akivaizdiems atminties sutrikimams keičiasi nuotaika, motyvacija ir elgesys. Žmogus gali tapti uždaresnis, įtaresnis, lengvai susierzinantis arba prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam buvo svarbi.
Daugiau informacijos rasite čia: Senatvinė demencija: požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Ar galima išgydyti demenciją?
Šiuo metu daugumos progresuojančių demencijos formųvisiškai išgydyti neįmanoma, tačiau tai nereiškia, kad po diagnozės nieko nebegalima padaryti. Gydymo tikslas – kuo ilgiau išsaugoti žmogaus gebėjimus, sumažinti simptomus, kontroliuoti kitas ligas ir užtikrinti saugų, nuspėjamą kasdienį gyvenimą.
Kai kurie vaistai gali padėti esant tam tikriems Alzhaimerio ligos simptomams. Gydant vaskulinę demenciją, ypač svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio lygį, cukrinį diabetą ir kitus kraujagyslių rizikos veiksnius, siekiant sumažinti tolesnio smegenų pažeidimo tikimybę. Priklausomai nuo žmogaus poreikių, taip pat gali padėti fizioterapija, ergoterapija, kognityvinė stimuliacija, fizinis aktyvumas ir socialinė integracija.
Ne mažiau svarbi yra ir aplinka. Aiškus dienos režimas, paprastos nurodymai, gerai apžvelgiamos patalpos ir ramus bendravimas gali sumažinti sumaištį ir padėti žmogui ilgiau išlaikyti kasdienius įgūdžius.
Ar galima sumažinti demencijos riziką?
Nėra įmanoma garantuoti, kad žmogui niekada neišsivystys demencija, nes svarbų vaidmenį vaidina ir amžius, paveldimumas bei ligos, kurių neįmanoma visiškai kontroliuoti. Vis dėlto dalį rizikos veiksnių galima paveikti.
Smegenų sveikatai naudinga reguliari fizinė veikla, nerūkymas, subalansuota mityba, socialinė veikla, kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus lygio kontrolė, taip pat laiku atliekama klausos ir regos sutrikimų korekcija.
Šis požiūris yra ypač svarbus kalbant apie vaskulinę demenciją, nes kraujagyslių sveikata tiesiogiai veikia kraujo tiekimą į smegenis. Sveikas gyvenimo būdas negali atkurti jau pažeistų smegenų ląstelių, tačiau jis gali padėti sumažinti insulto ir naujų kraujagyslių pažeidimų riziką.
Kaip nustatoma demencijos diagnozė?
Nėra vieno tyrimo ar trumpo testo, kuris visada patikimai patvirtintų demenciją. Diagnozė paprastai pradedama pokalbiu apie simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Gydytojas įvertina atmintį, dėmesį, kalbą, orientaciją ir kitus mąstymo gebėjimus, taip pat išsiaiškina, kokius vaistus vartoja pacientas ir ar jis serga kitomis ligomis.
Gali prireikti kraujo ir šlapimo tyrimų, siekiant atmesti infekciją, medžiagų apykaitos sutrikimus, vitaminų trūkumą ar kitas būkles, kurios gali sukelti panašius simptomus. Kai kuriais atvejais atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, siekiant nustatyti insulto požymius, kraujagyslių pažeidimus, navikus ar kitus struktūrinius smegenų pokyčius. Ne visiems pacientams reikalingi tie patys tyrimai.
Ypač svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją, jei sumaištis prasidėjo staiga per kelias valandas ar dienas. Toks simptomas gali rodyti ne lėtai progresuojančią demenciją, o ūmią sveikatos problemą, pavyzdžiui, infekciją, insultą, vaistų šalutinį poveikį ar delyrį, dėl kurių būtina skubi medicininė apžiūra.
Ką daryti, jei kyla įtarimų dėl demencijos?
Pirmasis žingsnis – užsiregistruoti pas šeimos gydytoją ir prieš vizitą užsirašyti konkrečius pavyzdžius. Gydytojui bus daug naudingiau išgirsti, kad per pastarąjį mėnesį žmogus keletą kartų pasiklydo eidamas į parduotuvę arba pakartotinai pamiršo išjungti viryklę, o ne tik bendrą teiginį, kad jo atmintis pablogėjo.
Į vizitą pageidautina eiti kartu su artimuoju, kuris galėtų papildyti informaciją, nes pats žmogus gali nepastebėti ar neįvertinti pokyčių. Laiku nustatyta diagnozė suteikia galimybę gydyti sveikatos sutrikimus, kurie sustiprina simptomus, pritaikyti būstą, organizuoti kasdienę pagalbą ir laiku aptarti asmens pageidavimus dėl tolesnės priežiūros.
Demencija keičia žmogaus gebėjimus, tačiau neatima iš jo asmenybės ir poreikio būti traktuojamam su pagarba.Kuo anksčiau šeima supranta, kas vyksta, tuo daugiau galima nuveikti ramiai ir kartu su pačiu žmogumi, o ne tik reaguoti į krizę.
