Santrauka. Miokardo infarktas atsiranda, kai staiga žymiai sumažėja arba nutrūksta kraujo tiekimas į kurią nors širdies raumens dalį. Būdingiausi infarkto simptomai – spaudžiantis, smaugiantis arba deginantis skausmas už krūtinkaulio, kuris gali plisti į ranką, petį, nugarą, kaklą arba apatinį žandikaulį. Tuo pačiu metu gali pasireikšti dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, galvos svaigimas, neįprastas nuovargis ir stiprus nerimas. Pagyvenusiems žmonėms infarktas ne visada pasireiškia stipriais krūtinės skausmais. Vieninteliais simptomais gali tapti staigus jėgų praradimas, dusulys, prakaitavimas, sumišimas, pykinimas arba svaigulį primenantis jausmas
Filmuose širdies priepuolis dažnai vaizduojamas kaip staigus, labai stiprus skausmas, dėl kurio žmogus suspaudžia krūtinę ir nugriūna. Realybėje situacija ne visada yra tokia dramatiška. Simptomai gali prasidėti palaipsniui, būti palyginti lengvi arba priminti virškinimo sutrikimus, nuovargį ir dusulį.
Tai ypač svarbu senjorų priežiūroje. Vyresnio amžiaus žmogus gali neaiškiai apibūdinti skausmą, jam gali būti sunkiau išreikšti savo jausmus, o nuovargį ir silpnumą šeima gali klaidingai susieti su amžiumi. Europos kardiologų draugija nurodo, kad maždaug trečdalis į ligoninę paguldytų pacientų, sergančių ūmiu koronariniu sindromu, yra vyresni nei 75 metų, o šioje pacientų grupėje mirtingumo rizika yra maždaug dvigubai didesnė nei jaunesnių žmonių.
Kas yra širdies priepuolis?
Kasdieniniame kalboje žodis„infarktas“dažniausiai reiškia miokardo infarktą, kitaip tariant, širdies priepuolį. Miokardas – tai širdies raumenys, kuriems nuolat reikalingas deguonimi prisotintas kraujas. Jį širdžiai tiekia vainikinės arterijos.

Miokardo infarktas dažniausiai prasideda tuo metu, kai vainikinėje arterijoje susidaro užsikimšimas, pavyzdžiui, trombas. Kraujo srautas žymiai sumažėja arba visiškai sustoja, ir dalis širdies raumens nebegauja pakankamai deguonies. Jei kraujotaka greitai neatstatoma, širdies raumens ląstelės pradeda negrįžtamai žūti.
Infarkto sunkumą negalima nustatyti vien pagal skausmo stiprumą. Nedidelis diskomfortas nereiškia, kad širdies pažeidimas yra nedidelis, o labai stiprus skausmas ne visada leidžia tiksliai įvertinti užsikimšimo mastą. Diagnozę nustato gydytojai, remdamiesi elektrokardiogramos (EKG) duomenimis, kraujo tyrimais, įskaitant širdies raumens pažeidimo žymenis, ir, jei reikia, koronarinių kraujagyslių tyrimais.
Kokie yra dažniausi širdies priepuolio simptomai?
Būdingiausias simptomas – spaudimas, sunkumo jausmas arba skausmas krūtinės ląstos vidurinėje dalyje, už krūtinkaulio. Žmogus gali apibūdinti šiuos pojūčius kaip suspaudimą, deginimą, spaudimą arba jausmą, tarsi ant krūtinės būtų uždėtas sunkus daiktas.
Skausmas ar nepatogumai gali:
- skleisti į vieną arba abi rankas;
- plisti į pečius, nugarą, kaklą ar apatinį žandikaulį;
- gali būti jaučiamas krūtinėje arba viršutinėje pilvo dalyje;
- trukti 10–15 minučių ar ilgiau;
- trumpam susilpnėti, o po to vėl sugrįžti.
Infarkto požymiai taip pat gali apimti staigų dusulį, šaltą prakaitą, širdies plakimą, galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą, neįprastai didelį nuovargį, nerimą arba stiprią mirties baimę. Simptomai gali pasireikšti įvairiais deriniais, o stiprus krūtinės skausmas nebūtinai turi būti.
SPKC 2023 m. apklausoje 29 % respondentų pripažino, kad greičiausiai nesugebėtų padėti žmogui, kuriam pasireiškia miokardo infarkto simptomai, nes jų nežino. Dar 67 % nurodė, kad simptomus žino tik iš dalies.
Tai rodo, kodėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į krūtų skausmą, bet ir į visų galimų simptomų visumą.
Kaip širdies priepuolis gali pasireikšti vyresnio amžiaus žmonėms?
Pagyvenusiems žmonėms širdies priepuolio simptomai gali būti mažiau ryškūs ir ne visada atitikti įprastą širdies priepuolio vaizdinį. Europos kardiologų draugijos surinkta informacija rodo, kad vyresnio amžiaus pacientams netipiniai ūminio koronarinio sindromo simptomai gali apimti dusulį, prakaitavimą, pykinimą, silpnumą arba jausmą, kad tuoj prarasi sąmonę. Simptomų apibūdinimą taip pat gali apsunkinti kognityviniai sutrikimai.
Artimieji turėtų atkreipti dėmesį į staigius vyresnio amžiaus žmogaus savijautos pokyčius, pavyzdžiui:
- neįprastam silpnumui ar negalėjimui atsistoti;
- staigus kvėpavimo sutrikimas be aiškios priežasties;
- šviesiai, vėsiai ir išsausėjusiai odai;
- sutrikimui ar sunkumams logiškai atsakyti;
- svaigulys, pusiausvyros praradimas arba apsvaigimas;
- esant blogai savijautai ar skausmams viršutinėje pilvo dalyje;
- neįprastam mieguistumui ir jėgų išsekimui.
Tokių simptomų nereikėtų automatiškai priskirti amžiui, nuovargiui, kraujospūdžio svyravimams ar oro sąlygoms. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, jau sergantys koronarine širdies liga, cukriniu diabetu, turintys padidėjusį kraujospūdį, inkstų ligą arba anksčiau patyrę širdies infarktą. Amžius, cukrinis diabetas, hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, nutukimas ir lėtinė inkstų liga yra žinomi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Ar širdies priepuolis gali įvykti be skausmo?
Taip. Infarktas gali vykti be ryškių krūtinės skausmų arba su tokiais nežymiais simptomais, kad žmogus į juos nekreipia dėmesio.Tokie atvejai dažnai vadinami „tyliu miokardo infarktu“.
Žmogus gali jausti tik ilgalaikį nuovargį, dusulį, lengvą spaudimą krūtinėje, diskomfortą nugaroje ar žandikaulyje, prakaitavimą arba rėmuo primenantį pojūtį. Vyresnio amžiaus žmonėms ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams simptomai gali būti ypač silpni arba netipiniai. Net ir tylusis infarktas sukelia širdies raumens pažeidimą ir padidina tolesnių širdies problemų riziką.
Kas yra mikroinfarktas?
Terminas„mikroinfarktas“vartojamas kasdieniame kalboje, tačiau tai nėra tiksli standartinė diagnozė. Paprastai žmonės juo vadina nedidelį, lengvą arba nepastebimą miokardo infarktą, kuris paveikė nedidelę širdies raumens dalį. Kartais taip apibūdinamas infarktas be ryškių simptomų arba infarktas be tipinių pokyčių elektrokardiogramoje.
Medicinoje ūminiai koronariniai įvykiai klasifikuojami tiksliau, pavyzdžiui, kaip miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (STEMI) arba be jo (NSTEMI). Žodis „mikro“ neturi sukelti klaidingo saugumo jausmo. Net ir mažesnis infarktas reiškia, kad dalis širdies raumens negavo pakankamo kraujo ir deguonies kiekio, todėl būtina medicininė apžiūra ir gydymas.

Ką daryti, jei įtariamas širdies priepuolis?
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – nedelsiant skambintinumeriu 113. Nereikia laukti, kol skausmas taps nepakeliamas, ir nereikia bandyti pačiam nustatyti, ar jį sukelia širdies priepuolis, rėmuo, raumenų patempimas ar kita problema. Greitosios pagalbos tarnybos dispečeris įvertins situaciją ir pateiks nurodymus, kaip elgtis toliau.
Kol medikai dar keliauja:
- Padėkite žmogui nutraukti bet kokį fizinį krūvį ir ramiai atsisėsti arba įsitaisyti patogiausioje padėtyje.
- Užtikrinkite šviežio oro srautą ir atlaisvinkite pernelyg prigludusius drabužius aplink kaklą ar krūtinę.
- Nepalikite pagyvenusio žmogaus vieno ir stenkitės jį nuraminti.
- Padėkite vartoti tik tuos vaistus, kuriuos tokioje situacijoje žmogui iš anksto paskyrė gydytojas.
- Paruoškite senolio dokumentus ir informaciją apie vartojamus vaistus.
- Jei žmogus praranda sąmonę ir nekvėpuoja normaliai, elkitės pagal dispečerio nurodymus ir nedelsdami pradėkite gaivinimo veiksmus.
NMPD rekomenduoja, kad pasireiškus širdies priepuolio požymiams, užtikrinti ramybę, padėti pacientui įsitaisyti patogioje padėtyje, duoti jam anksčiau žinomus vaistus ir iškviesti skubią medicininę pagalbą.
Kodėl negalima laukti, ar padėtis pagerės?
Kuo ilgiau širdies raumens dalis negauna deguonies, tuo didesnė gali būti negrįžtama žala. SPKC nurodo, kad suteikus medicininę pagalbą per pirmąsias tris–keturias valandas po simptomų atsiradimo, galima išvengti didelės širdies raumens žalos. Po penkių–šešių valandų ši galimybė žymiai sumažėja, o maždaug po 12 valandų pažeidimas paprastai jau yra negrįžtamas.
Nesaugu laukti šeimos gydytojo priėmimo valandų, bandyti išsimiegoti ar tikėtis, kad po poilsio skausmas praeis. Simptomai gali susilpnėti ir vėl pasikartoti, tačiau tai nereiškia, kad kraujotaka širdies raumenyje atsistatė.
Be to, pačiam vežti žmogų į ligoninę nėra geriausias sprendimas. Greitosios pagalbos brigada gali pradėti vertinti paciento būklę ir teikti pagalbą jau iškvietimo vietoje bei pervežimo metu.
Kokios gali būti širdies priepuolio pasekmės?
Infarkto pasekmės priklauso nuo užsikimšusio kraujagyslės, širdies raumens pažeidimo masto, gydymo pradžios laiko, žmogaus amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Dalis pacientų po laiku pradėto gydymo gerai pasveiksta, o kitiems lieka ilgalaikiai širdies veiklos sutrikimai.
Galimos padariniai ir komplikacijos:
- širdies ritmo sutrikimai;
- širdies nepakankamumas ir sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas;
- pakartotinis miokardo infarktas;
- kardiogeninis šokas, kai širdis negali pakankamai aprūpinti organizmo krauju;
- ilgalaikis dusulys ir nuovargis;
- nerimas, baimė dėl pakartotinio infarkto ir miego sutrikimai.
Širdies raumens pažeidimas gali sutrikdyti tiek širdies susitraukimus, tiek elektrinių impulsų perdavimą, todėl po infarkto gali išsivystyti širdies nepakankamumas ir pavojingos aritmijos. Kardiogeninis šokas yra gyvybei pavojinga būklė, kurios dažniausia priežastis yra sunkus infarktas.
Pagyvenusių žmonių priežiūra po širdies priepuolio
Išrašytam iš ligoninės pagyvenusiam žmogui kurį laiką gali prireikti daugiau pagalbos nei anksčiau. Silpnumas ir sumažėjęs fizinis ištvermės lygis gali apsunkinti prausimąsi, maisto ruošimą, apsipirkimą ir namų tvarkymą.
Šeimai svarbu įsitikinti, kad pagyvenęs žmogus vartoja vaistus tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, lankosi kontroliniuose vizituose ir nenutraukia gydymo vien dėl to, kad savijauta pagerėjo. Į reabilitacijos planą taip pat gali būti įtraukta gydytojo rekomenduojama kardiologinė reabilitacija ir laipsniškas fizinio aktyvumo atnaujinimas. Europos kardiologų draugija pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonių reabilitacijojelabai svarbus yra šeimos nario ar globėjo įsitraukimas, reguliari priežiūra, reabilitacija ir pagalba laikantis gydymo nurodymų.
Kaip sumažinti širdies priepuolio riziką?
Ne visus rizikos veiksnius galima pakeisti, nes širdies priepuolio tikimybė didėja su amžiumi, be to, ją lemia ir paveldimumas. Tačiau didelę rizikos dalį galima sumažinti kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, atsisakant rūkymo, reguliariai mankštinantis ir laikantis širdžiai palankios mitybos.
Pagyvenusiam žmogui fizinio aktyvumo intensyvumą reikia pritaikyti prie sveikatos būklės ir gydytojo nurodymų. Ypač svarbu laiku pranešti gydytojui apie naujus krūtinės skausmus, dusulį, patinimus, širdies plakimą arba staigų fizinio pajėgumo sumažėjimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie yra pagrindiniai širdies priepuolio simptomai?
Būdingiausi simptomai – spaudžiantis ar smaugiantis skausmas už krūtinkaulio, kuris gali plisti į ranką, petį, nugarą, kaklą ar žandikaulį. Taip pat gali pasireikšti dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, galvos svaigimas ir neįprastas nuovargis.
Ar širdies priepuolis visada sukelia stiprų skausmą?
Ne. Miokardo infarktas gali sukelti lengvą diskomfortą arba praeiti be ryškių skausmų. Dėl to vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems cukriniu diabetu dažniau kyla sunkumų jį atpažinti.
Kiek laiko trunka širdies priepuolio skausmas?
Paprastai skausmas ar spaudimo pojūtis trunka ilgiau nei 10–15 minučių, tačiau jis gali susilpnėti ir vėl pasikartoti. Jei kyla įtarimų, nereikia laukti tam tikro minučių skaičiaus – reikia skambinti numeriu 113.
Ar mikroinfarktas yra mažiau pavojingas?
„Mikroinfarktas“ yra kasdienioje kalboje vartojamas terminas, o ne tiksli diagnozė. Net jei pažeidimas yra palyginti nedidelis arba simptomai buvo lengvi, širdies raumens pažeidimas vis tiek įvyko, todėl išlieka pakartotinio infarkto ir kitų komplikacijų rizika.