Kritimai yra viena iš dažniausių rimtų sužalojimų priežasčių vyresnio amžiaus žmonėms. Kiekvienais metais daugybė vyresnio amžiaus žmonių patiria kritimus, o daugelis po kritimo negali atsikelti be pagalbos. Net jei sužalojimai nėra sunkūs, baimė vėl nukristi gali žymiai sumažinti judrumą, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
Gera žinia yra ta, kad daugumos kritimų galima išvengti, atlikus paprastus ir praktiškus pokyčius savo kasdieninėje rutinoje.
Kodėl įvyksta kritimai?
Paprastai nėra vienos konkrečios priežasties, dėl kurios žmogus nukrenta. Tai lemia keli veiksniai:
- sveikatos problemos (galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, regos sutrikimai);
- vaistų ar jų derinių šalutinis poveikis;
- žemas arba greitai kintantis kraujospūdis;
- silpni raumenys ir sumažėjęs koordinavimas;
- nepakankamas apšvietimas ir kliūtys namuose;
- sumaištis, skubėjimas ar įpročių pasikeitimas (pvz., kėlimasis naktį).
Kartais užtenka vieno mažo dalyko – tamsaus koridoriaus ar ant grindų palikto daikto – kad žmogus nukristų.
Baimė nukristi didina riziką
Po pirmojo kritimo daugelis žmonių stengiasi mažiau judėti, kad išvengtų pakartotinio kritimo. Tačiau sumažėjęs aktyvumas silpnina raumenis ir pablogina pusiausvyrą, o tai iš tiesų padidina tikimybę vėl nukristi.
Saugiausias būdas yra ne vengti judėjimo, o judėti reguliariai ir sąmoningai.
Sveikatos patikrinimas – svarbus pradinis taškas
Prevencija prasideda nuo pokalbio su šeimos gydytoju. Verta aptarti:
- kraujospūdžio svyravimai ir galvos svaigimas;
- cukrinio diabeto kontrolė;
- vartojamų vaistų poveikis ir suderinamumas;
- regos ir klausos pokyčiai.
Reguliarus vaistų peržiūrėjimas gali žymiai sumažinti kritimo riziką.
Judėjimas kaip geriausia gynyba
Veiklos ribojimas nėra sprendimas. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina raumenis, gerina pusiausvyrą ir padeda išlaikyti pasitikėjimą judesiu.
Labai rekomenduojamos veiklos:
- tai chi, siekiant pagerinti pusiausvyrą ir koordinaciją;
- jogakūno kontrolei ir lankstumui;
- jėgos pratimaikojoms ir liemeniui;
- plaukimasbendrai fizinei būklei gerinti.
Net 10–15 minučių mankštos per dieną gali duoti pastebimą rezultatą.
Saugūs kasdieniniai įpročiai
- Net namuose dėvėkite tvirtą, neslidžią avalynę.
- Kilkite iš lovos palaipsniui: pirmiausia atsisėskite, tada atsistokite.
- Gerkite pakankamai vandens, kad išvengtumėte galvos svaigimo ir sumišimo.
- Duše naudokite turėklus arba atsiremkite į sieną.
- Nesivaržykite naudoti pagalbinius įrenginius, jei jie padidina saugumą.
Saugesnės gyvenamosios patalpos – mažiau rizikos
Dauguma kritimų įvyksta namuose, todėl aplinka vaidina labai svarbų vaidmenį.
- Pašalinkite slidžius kilimėlius ir nereikalingus daiktus iš prieškambario.
- Užtikrinkite gerą apšvietimą, ypač kelyje į vonios kambarį.
- Vonios kambaryje naudokite neslystančias kilimėles.
- Įrengti laikymosi rankenas šalia lovos, duše ir šalia tualeto.
- Dažnai naudojamus daiktus laikykite lengvai pasiekiamoje vietoje.
- Apsvarstykite galimybę naudoti judesio jutiklius arba automatines lempas naktį.
Ką daryti, jei įvyko kritimas
Išlikite ramūs ir neskubėkite.
Jei nejaučiate stipraus skausmo ir galite judėti:
- Atsigulkite ant šono.
- Lėtai pereikite į keturpėsčią padėtį, kol pasieksite stabilų baldą.
- Laikydamiesi jo, atsargiai atsistokite ir atsisėskite.
Jei jaučiate skausmą, galvos svaigimą ar silpnumą:
- naudokite pavojaus mygtuką arba skambinkite pagalbos;
- Jei įmanoma, triukšmaukite, kad atkreiptumėte dėmesį.
Net jei jaučiatės gerai, būtinai informuokite savo gydytoją apie kritimą.
Įspėjamieji požymiai po kritimo
Po kritimo nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:
- padidėjęs galvos skausmas;
- neįprastas mieguistumas ar sumišimas;
- pykinimas;
- regos sutrikimas;
- skausmas bet kurioje kūno dalyje.
Grįžimas prie aktyvios kasdienės veiklos
Po kritimo neturėtumėte visiškai atsisakyti judėjimo. Būtent laipsniškas ir saugus veiklos atnaujinimas padeda sumažinti tolesnių kritimų riziką.
Jei jūsų baimė pakartoti tampa pernelyg stipri, patartina pasikonsultuoti su gydytoju ar specialistu, kuris padės jums atgauti pasitikėjimą savimi ir saugumo jausmą.
Saugi aplinka, reguliari fizinė veikla ir dėmesys sveikatai– tai trys ramsčiai, padedantys vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę bet kokiame amžiuje.
