Demencija – tai būklė, kai žmogaus atmintis, mąstymas, orientacija ir elgesys palaipsniui blogėja. Žmogui tampa vis sunkiau atlikti kasdienes užduotis, priimti sprendimus ir netgi atpažinti pažįstamas vietas ar žmones. Dažniausias demencijos tipas yra Alzhaimerio liga, tačiau demenciją taip pat gali sukelti kraujagyslių sutrikimai, įvairios neurologinės ligos ir kitos smegenų pažeidimų formos.
Demencija paveikia ne tik patį žmogų, bet ir jo šeimą. Todėl ankstyvasis nustatymas, profesionali diagnozė ir nuolatinė priežiūra yra labai svarbūs.
Alzheimerio liga – dažniausia demencijos forma
Alzheimerio liga yra progresuojantis smegenų sutrikimas. Ji prasideda nepastebimai – nuo užmaršumo ar sunkumų įsisavinant naują informaciją. Laikui bėgant atsiranda sumaištis, dezorientacija laike ir erdvėje, taip pat elgesio ir asmenybės pokyčiai.
Tiksli ligos priežastis vis dar nėra žinoma. Manoma, kad įtakos turi paveldimumas, gyvenimo būdas ir su amžiumi susiję smegenų pokyčiai. Ligai progresuojant, smegenų ląstelės ir jų jungtys palaipsniui silpsta, dėl to prarandama atmintis ir mąstymo gebėjimai.
Šiuo metu gydymas negali visiškai išgydyti ligos, tačiau gali sulėtinti simptomų vystymąsi. Paprastai derinami vaistai, kognityvinis mokymas, fizinis aktyvumas ir psichologinė pagalba. Kiekvienam žmogui reikalingas individualus priežiūros planas.
Kaip atpažinti pirmuosius požymius?
Ankstyvieji simptomai dažnai painiojami su „normaliu senėjimu“. Tačiau nerimą keliančiais požymiais laikomi:
- dažnas pamiršimas apie nesenus įvykius;
- sunkumai orientuojantis pažįstamoje aplinkoje;
- sunku rasti žodžius ar išreikšti mintis;
- staigūs nuotaikos ir elgesio pokyčiai;
- sunkumai planuojant ir atliekant įprastas veiklas.
Jei tokie pokyčiai tampa reguliarūs, būtina kreiptis į gydytoją.
Diagnostika
Norėdami diagnozuoti demenciją ir nustatyti jos tipą, gydytojai naudoja keletą metodų:
- atminties ir mąstymo testai;
- smegenų skenavimas (pvz., MRT arba PET);
- kraujo ir kiti laboratoriniai tyrimai.
Tai padeda atmesti kitas ligas ir pasirinkti tinkamiausią gydymą.
Kasdienė priežiūra ir pagalba
Demencija sergantiems žmonėms reikalinga saugi, rami ir nuspėjama aplinka. Svarbūs elementai:
- paprasta kasdienė rutina;
- aiškios nuorodos patalpose;
- pagalba apsirengiant, valgant ir laikantis higienos;
- reguliarus bendravimas su artimaisiais.
Šeimos nariai atlieka svarbų vaidmenį – jų kantrybė ir supratingumas padeda išsaugoti asmens savigarbą ir gerą savijautą.
Sveikatos priežiūros įstaigos ir specializuota aplinka
Jei namuose prižiūrėti artimąjį tampa sunku, galbūt vertėtų apsvarstyti galimybę apsigyventi specializuotoje senjorams skirtoje įstaigoje. Renkantis tokią įstaigą, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- personalo kvalifikacija ir patirtis dirbant su demencija;
- galimybė gauti medicininę pagalbą;
- veikla, skirta atminties ir judėjimo palaikymui;
- saugumo priemonės (kontroliuojama prieiga, stebėjimas, signalizacijos sistemos).
Svarbu, kad aplinka būtų ne tik saugi, bet ir jauki bei socialiai aktyvi.
Ką gali padaryti giminaičiai?
- palaikyti reguliarius, ramų bendravimą;
- įtraukti žmones į paprastas kasdienes veiklas;
- pagyrimas už kiekvieną sėkmę;
- užkirsti kelią ilgalaikiam vienatvės jausmui;
- pačios ieškoti informacijos ir paramos grupių.
Slaugymas yra emociškai sunkus darbas, todėl šeimos nariai taip pat turi gauti pagalbą ir pailsėti.
Demencija ir kritimo rizika
Demencija sergantys žmonės yra labiau linkę kristi, o tai gali sukelti rimtus sužalojimus, ypač klubo kaulų lūžius. Riziką didina prasta koordinacija, dezorientacija ir senatvėje silpnesni kaulai.
Kaip sumažinti riziką?
- reguliari pusiausvyros ir jėgos mankšta;
- tinkama avalynė ir pagalbinės priemonės (lazda, vaikščiojimo rėmas);
- geras apšvietimas namuose;
- neslidžios grindys ir kilimų tvirtinimas;
- šalinant kliūtis iš judėjimo maršrutų.
Esant sunkesniems sužalojimams, reikalinga skubi medicininė pagalba ir vėlesnė reabilitacija.
Saugi aplinka
Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų:
- paslėpti aštrius ir pavojingus daiktus;
- riboti prieigą prie pavojingų zonų;
- naudokite pavojaus mygtukus arba jutiklius;
- Užtikrinkite nuolatinę, bet nepastebimą priežiūrą.
Atmintį galima treniruoti
Dažnai manoma, kad kai atmintis pradeda silpnėti, nieko nebegalima padaryti. Iš tiesų, smegenis galima treniruoti bet kokiame amžiuje.
Pagalba:
- kryžiažodžiai ir logikos uždaviniai;
- naujų įgūdžių įgijimas;
- reguliarios pokalbių ir skaitymo sesijos;
- socialinė veikla ir judėjimas.
Kuo aktyviau dirba protas ir kūnas, tuo ilgiau galima išlaikyti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
